Dalia Poškien?
XXVII knygos m?g?j? draugijos nar?, Lietuvos universitet? moter? asociacijos (LUMA) prezident?,
LŽS nar?
XXVII knygos m?g?j? draugija šiais metais mini ?k?rimo 85-met?. Jau dvidešimt antr? pavasar? Lietuvos knygius, kolekcininkus pakviet? tradicin?, tarptautin? knygos švent? „Laikas gyvena knygose“. Svetingoje Lietuvos respublikos istorin?je prezident?roje Kaune sve?ius pasitiko organizatori? parengta Draugijos leidini?, išleist? 1931- 2016 metais, paroda. 1931 – 1940 met? leidiniai, trauk? sve?i? d?mes? – bibliografine retenybe tap? leidiniai – Metraš?io pirmas ir antrasis tomai, Draugijos išleista knyga “Gulb? karaliaus pati” 1937 metais pasaulin?je moderniojo meno ir technikos parodoje Paryžiuje apdovanota Didžiuoju prizu, leidinys “Jonas Bili?nas. Li?dna pasaka” – aukso medaliu. Abu leidiniai buvo puikiai iliustruoti: pirmosios dailininkas V. Petravi?ius, antrosios M. Bulaka. Iki 1940-?j? met? draugija išleido puikiai iliustruot? knyg?, pareng? Lietuvos kult?rai reikšming? leidini?. Draugijos nari? parašytus straipsnius ar studijas XXVII Knygos m?g?j? draugija sud?jo ? du savo Metraš?ius (XXVII Knygos m?g?j? draugijos metraštis I-II 1933-1937).
Dalis tarpukaryje veikusios draugijos leidini? saugoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos Sen?j? ir ret? spaudini? skyriuje. Pastovi ekspozicija veikia Galauni? namuose, o biblioteka saugojama nacionaliniame M.K. ?iurlionio muziejuje. Antroje parodos dalyje – Draugijos leidiniai 1993 – 2016 m. eksponuota per 30 leidini?. Parod? pristat? Valdas Kubilius, Pasaulio lietuvi? kult?ros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius.
Švent?s organizatoriai ir sve?iai Kaune
Perpetua Dumšien?, Draugijos valdybos nar?, Vaižganto premijos laureat?, žurnalist? apžvelg? XXVII knygos m?g?j? draugijos veikl? 1931 – 1940 metais.
XXVII Knygos m?g?j? draugija yra bibliofilin? visuomenin? organizacija. Jos istorija buvo prad?ta ikikarin?je Lietuvoje.. Kauno intelektualai: dail?tyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaun?, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kult?rolog? Marija Mašiotait? – Urbšien? ?k?r? XXVII knygos m?g?j? draugij?. Jos branduol? sudar? žymiausi to meto mokslo ir kult?ros veik?jai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, rašytojai Juozas Tumas Vaižgantas ir Aleksandras Puida, politikai ir visuomen?s veik?jai Mykolas Šleževi?ius, Petras Klimas, Magdalena Aviet?nait? ir kt. Draugija r?pinosi lietuviškos knygos kult?ra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomen?, leid?jus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas. Draugijos nariais buvo 1918 met? vasario 16 d. Nepriklausomyb?s akto signatarai – Jurgis Šaulys, Kazys Bizauskas, Petras Klimas, Mykolas Biržiška. J? veikla buvo pamin?ta ši? met? sausio 27 d. Draugijos organizuotame renginyje Signatar? namuose.
Viena šviesiausi? asmenybi?, palikusi? ryšk? p?dsak? Draugijoje, Lietuvos literat?riniame gyvenime buvo Juozas Tumas Vaižgantas. Kalb?damas apie „dvigub? bibliofilyb?“, Vaižgantas tarsi užprogramavo s?vokas, kurias m?s? laikais žymi skirtingai suvokiamas inteligento ir intelektualo termin? turinys. Inteligentas visada tur?jo jam priskirt? apšvietos misij?. Tad ir dabartini? laik? Draugijos nariai – vieni link? labiau kolekcionuoti, jie turi garsias ret? ir sen? knyg? kolekcijas, o kiti labiau link? knygos men? ir kult?r? populiarinti, tad Draugija rengia plat? atgars? visuomen?je turin?ias kasmetines Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo dienai, rengia specializuotas knyg? parodas, kvie?ia žinomus bibliofilus susitikti su knygomis, j? k?r?jais. Nepaprastai šiltai ir išsamiai apie Juoz? Tum? Vaižgant? – knygos riter?: J.T. Vaižganto literat?rin? palikim? Kaune kalb?jo Maironio lietuvi? literat?ros muziejaus, J.T. Vaižganto memorialinio buto – muziejaus ved?jas Alfas Pak?nas. Šios kilnios asmenyb?s gyvenimas, veikla atsispindi ir dr. Nijol?s Lietuvninkait?s monografijoje “Skaitantis Vaižgantas” , kurioje iš ar?iau pažvelgta ? rašytojo, spaudos, visuomen?s ir kult?ros veik?jo, dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) bi?iulyst? su knyga. A.Pak?nas, kalb?damas apie J.Tum? Vaižgant?, atvert? ir paties parengt? atsiminim?, es?, laišk? knyg? „Neužmirštamas Vaižgantas“.
Didelis Vaižganto literat?rinis palikimas saugojamas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, tad praneš?jas išsak? mint? apie jos perk?lim? ? memorialin? but?- muziej?.
Vaižganto muziejuje ne kart? buvo pristatyti ir Draugijos leidiniai, organizuoti susitikimai, surengtos išvykos ? „vaižgantines“ Malaišiuose.
Atkurtoji, atgimusioji XXVII knygos m?g?j? draugija t?sia pirmtak? veikl?.Iniciatyvin?s grup?s nariai Kauno bibliofilas ir bukinistas Vidmantas Staniulis, pedagogas Romas Adomavi?ius, Kauno kardiologijos instituto profesorius a. a. Alfredas Smailys, Kauno Savanoriškos krašto apsaugos rinktin?s kuopos pulkininkas Art?ras Šablauskas ir vilnietis Lietuvos teis?s istorikas Vytautas Raudeli?nas, žurnalistas Ri?ardas Venckus 1993 met? birželio 27 dien? rinkosi Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Nuo to laiko iki 1999 met? Draugijos veikla buvo organizuojama Kauno miesto ir zonos centrin?je bibliotekoje, kuriai vadovavo Dalia Poškien?. Per 23 atkurtosios draugijos veiklos metus draugijai vadovavo: Vytautas Raudeli?nas (1993-1995), Antanas Bura?as (1995-1998), Albinas Vai?i?nas (1998-2001), Birut? Butkevi?ien? (2001- 2004), Beatri?? Kleizait? Vasaris ( 2005 – 2007), nuo 2007 m.- Dalia Poškien?. Per t? laikotarp? surengtos tradicin?s knygos švent?s, skirtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, parengta ir išleista trys dešimtys leidini?, organizuoti „Geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio“, LR vieš?j? bibliotek? leidini? „Biblioteka: darbai ir žmon?s“ konkursai. Organizuotos parodos, kelian?ios žmoni? bibliofilin? kult?r?, supažindinan?ios su draugijos nari? asmenin?mis kolekcijomis. LR Seimo galerijoje, kitose Lietuvos kult?ros ?staigose. Draugija sureng? konferencij? Šveicarijoje, Ciuriche, Kaliningrade. Draugija bendrauja su užsienyje gyvenan?iais t?vynainiais, užsienio lietuvi? bendruomen?mis, užmegzti ryšiai su Sankt- Peterburgo kolekcininkais. Nemažas ind?lis tyrin?jant knygos istorij?, draudžiamojo laikotarpio, knygnešyst?s kelius, spaudos draudim? tremtyje. Apie tai byloja Just. Sajausko, Domo Akstino rinkiniai, parodos, j? katalogai „Vizit?l?s- pasipriešinimo liudinink?s“, „Sibiro laiškai“. Draugija, kaip partneris dalyvavo 2015 met? tarptautiniame projekte „Europos kelias<…>.“, kurio metu organizuotos unikali? rinkini? parodos, skaitytas pranešimas apie lietuviškos knygos keli?.
Iškil?s XX- XXI amžiaus šviesuoliams ir buvusiems draugijos nariams prof. Kazys Varneliui, prof. Levui Vladimirovui (po mirties), V.K. Jonynui, poetui Justinui Marcinkevi?iui ir Romualdui Ozolui suteikti Draugijos garb?s vardai.
Be tradicini? rengini? – parod? organizavimo, nauj? knyg? pristatymo – parengti ir išleisti Draugijos Metraš?io tre?ias – penktas tomai, taip pat pakartotinai išleisti ir du prieš kar? iš?j? tomai. Šiais metais pasirodys ir šeštasis.
Atkurtojoje draugijoje gili? bryd? istorin?s Lietuvos atminties puosel?jime, jos sklaidoje br?žia kolekcininkas Henrikas Kebeikis, ilgame?iai draugijos nariai kult?rologai Albinas Vai?i?nas, Domas Akstinas, dailininkas Vladimiras Beresniovas, istorikas K?stutis Suba?ius, muziejininkas Justinas Sajauskas ir kt., Draugijos nario, „Versm?s“ leidyklos vadovo Petro Jonušo iniciatyva leidžiamos knygos su Draugijos ženklu, kur? suk?r? dailininkas V.K.Jonynas, ir naudojamas iki šiol. Nusipelniusius miestui, Lietuvai, Draugijai žmon?ms ?teikti Miesto mero Visvaldo Matijošai?io pad?kos raštai. Švent?je dalyvavo miesto savivaldyb?s administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas. Daug met? miesto kult?ros skyriui vadovav?s, geriausiai paž?stantis ne tik Kauno, bet ir Lietuvos kult?rin? gyvenim?, j? puosel?jan?ius žmones, savivaldyb?s sve?ias kalb?jo apie knygos svarb?, Draugijos iniciatyvas prisidedant prie Kalbos, Knygos išsaugojimo, kult?rini? tradicij? t?s?.
Turime kuo didžiuotis, turime šiandien Nepriklausomyb?, atver?iame vis dar neatskleistus istorijos puslapius, atrandame nauj? šaltini?, bylojan?i? apie Lietuvos šviesuolius. Apie žmoni?, puosel?jan?i? knygos kult?r?, svarb?, kalb?jo garbus sve?ias, bibliofilas Gitanas Naus?da.
Švent?je dalyvavo iškilioji Atkurtosios draugijos nar?, 2002 metais pirmoji apdovanota Vilniaus miesto savivaldyb?s Barboros Radvilait?s ir Žygimanto Augusto medaliu Beatri?? Kleizait? –Vasaris. Jos pastangomis ? Lietuv? sugr?žinta t?kstan?iai lietuvi? išeivijos meninink? k?rini? – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kit? autori? k?rybinis palikimas. Su kitais bendražygiais (Romualdu Ozolu, Justinu Marcinkevi?iumi ir kt.) ?kurtas Kunigaikš?io Gedimino paminklo šalpos fondas ir Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutin?s pilies valdov? r?m? pastatytas išeivio skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas Didžiajam kunigaikš?iui Gediminui. Beatri?? Kleizait?-Vasaris padovanojo Lietuvai savo angel? kolekcij?, ?kurdama Anykš?iuose Angel? muziej?. Kaip rašo žurnalist? Aldona Žemaityt?-Petrauskien? monografijoje „Angelai“, kad tai pirmoji ir kol kas vienintel? Lietuvoje angelolog?, sužadinusi ne?tik?tinai stipr? skaitytoj? smalsum? – knyga sulauk? jau dviej? laid?. Gausiai iliustruotoje knygoje meno istorik? pateikia daugyb? istorini? žini? angel? tema, paplitusia vaizduojamajame pasaulio mene nuo pat sen?j?, iki krikš?ionišk?j?, amži? bei dabartini? laik?.
Kita ypatinga dovana – Beatri??s Kleizait?s-Vasaris Marijampol?je. Vietos savivaldyb?s pastangomis suremontuotos patalpos, esan?ios Marijampol?s Meil?s Lukšien?s švietimo centre (P. Butlerien?s g. 5), ?rengta Beatri??s Kleizait?s-Vasaris men? galerija.
P. Beatri?? svajojo ir troško, kad Jos sukaupta iškili? meninink? darb? kolekcija b?t? prieinama žmon?ms, kad nuolatinei ekspozicijai Lietuvoje atsirast? tinkama vieta ir, anot mecenat?s Beatri??s, „kad galerija nestokot? lankytoj?, kad ten skamb?t? muzika, b?t? skaitoma poezija“. Po kurio laiko svajon? ?gavo sienas ir adres? – ji 2014 m. atidaryta Suvalkijoje arba S?duvos krašte. Šis kraštas m?s? t?vynainei Beatri?ei yra savas – ?ia jos t?v?, jos vyro ir jo t?v? šaknys. Vertinga ir skaitlinga kolekcij? – per 400 meno k?rini? – dovanojo Marijampolei.Menotyrinink?, teatrolog?, knyg? „Lietuvi? dailinink? darbai Šiaur?s Amerikos šventov?se“ (išleido Kauno arkivyskupijos muziejus, 2004), „Albinas Elskus grožio ir vizijos dailininkas (išleido Nacionalinis M.K. ?iurlionio dail?s muziejus, 2009), „Angelai“ (išleido Angel? muziejus Anykš?iuose, 2001 m.) ir dabar darbuojasi Lietuvos atei?iai – jos švietimui ir menui. Beatri??s Kleizait?s-Vasaris veikl? Draugijoje, Lietuvos kult?roje apžvelg? Draugijos valdybos narys,Lietuvos Nacionalin?s M. Mažvydo bibliotekos komplektavimo skyriaus ved?jas Vytautas Gocentas.
Atkurtoji draugija ne vieneri metai bendrauja su Mažosios Lietuvos krašto knygiais, ir net tik tradiciniuose susitikimuose prisimena knygneši? laikus, kai iš to krašto ? Lietuv? buvo gabenamos knygos. Beje, dabar situacija kitokia, lietuviškam žodžiui ir knygai keliai ? buvus? lietuvyb?s lopš? tampa draudžiami. Apie „Ši? laik? knygnešyst? Karaliau?iaus krašte“ pranešim? skait? Kaliningrado lietuvi? bendruomen?s pirmininkas, Balt? kult?ros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis.
2016 met? Knygos švent?je „Laikas gyvena knygose“, skirtoje Draugijos 85-me?iui, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ?siraš? ir Lietuvos rašytoj? s?jungos Kauno skyrius, pakviesdamas ? akcij? „Lietuva skaito“. LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas- Elmiškis apžvelg? kaunie?i? rašytoj? k?ryb?, pakviet? aktyvius narius Vlad? Vaiktkevi?i?, Edmund? Janušait?, Jurg? Gimber?, Laimon? In?, Lin? Navickait?-Grei?iuvien? pasidalinti naujais k?rybos puslapiais.
Istorin?je prezident?roje Kaune, menan?ioje Lietuvos valstyb?s k?r?jus, šalia knyg?, jos k?r?j?, puikiai der?jo vis? dvidešimt dviej? knygos šven?i? ved?jo Petro Venslovos parengta žodžio ir muzikos introdukcija. Skamb?jo aktoriaus skaitomi tekstai apie kalb? aušrinink? J. Basanavi?iaus ir A. Višteliausko; O. Milašiaus, Just. Marcinkevi?iaus, S. Gedos k?ryboje. Muzikin? program? išpild? tarptautin?s kvalifikacijos muzikos atlik?ja, „Gražiausiu taku“ programos vadov? Lijana Žiedelyt?, pianistas Darius Kudirka ir VDU Muzikos akademijos dainavimo klas?s studentas Marius Kraujalis (d?st. Stanislava Garbatavi?i?t?).
Švent?s organizatoriai – XVII knygos m?g?j? draugija ir Pasaulio lietuvi? kult?ros, mokslo ir švietimo centras d?kingi istorin?s prezident?ros Kaune vadovei Renatai Mikalaj?naitei, ilgame?iams partneriams – Kauno apskrities viešajai bibliotekai,sen?j? ir ret? spaudini? skyriui, ištikimiems geradariams J?rat?s Gulbinien?s I?, G.Pocien?s I? „Magonija“, UAB „FUDO“, švent?s ved?jams Kristinai Kazakevi?i?tei, Petrui Venslovai.