putin

Iš Rusijos – kaltinimų lavina Europai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Vakarus spaudžiant Ukrainą rinktis glaudesnius ryšius su Europa, nors Kijevas priėmė finansinės pagalbos pasiūlymą iš Maskvos.

Rusiją „stebina bandymai atvirai spausti Ukrainos vyriausybę, kurie tęsiasi nepaisant vakar Maskvoje priimtų sprendimų“, sakė S.Lavrovas, kalbėdamas Rusijos aukštuosiuose parlamento rūmuose. Nenurodydamas konkrečių šalių jis apkaltino Vakarus keliant „reikalavimus, kad Kijevas „laisvai apsispręstų“ Europos naudai“. „Pati ši frazė, pats šis raginimas… atima iš suverenios valstybės teisę nepriklausomai spręsti šią situaciją ir veikti pagal savo teisėtus nacionalinius interesus“, – sakė S. Lavrovas, sakydamas Federacijos Tarybai kalbą apie užsienio politiką. Vakarai: tai skandalinga Naujas Vokietijos užsienio reikalų ministras Walteris Steinmeieris sakydamas kalbą per inauguraciją sukritikavo Rusiją už spaudimą Ukrainai dėl Asociacijos su ES sutarties. Susiję straipsniai: Rusijos paskola Ukrainai: kur atokvėpis, o kur – praraja  (99) Kas perpildė ES komisaro kantrybės taurę dėl Ukrainos  (22) „Tiesiog skandalinga tai, kaip Rusija pasinaudojo Ukrainos ekonominėmis problemomis savo tikslams, taip pat tam, kad nebūtų pasirašytas Asociacijos su ES susitarimas“, – teigė W. Steinmeieris, informuoja newsru.com. „Žinoma, prievartiniai Ukrainos saugumo pajėgų veiksmai prieš taikius demonstrantus taip pat skandalingi“, – pridūrė jis. Savo prisistatymo kalboje W. Steinmeieris informavo, kad ketvirtadienį vyks į Lenkiją ir aptars situaciją Ukrainoje. Vokietijos socialdemokratų partijos narys pradėjo eiti užsienio reikalų ministro pareigas nuo gruodžio 17 d. Jis ėjo šias pareigas 2005–2009 m. Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas įsitikinęs, kad Maskvos Kijevui suteikti kreditai pristabdys ekonomines reformas. Taip jis parašė savo paskyroje socialiniame tinklalapyje „Twitter“. „Yra rizikos, kad Rusijos ekstra kreditai Ukrainai pristabdys skubias ekonomines reformas ir būtiną europietišką modernizaciją. Smukimas gali užsitęsti“, – sakė jis. Primename, jog gruodžio 17 d. Maskvoje įvyko Rusijos ir Ukrainos tarpvyriausybinės komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Rusijos ir Ukrainos prezidentai – Vladimiras Putinas ir Viktoras Janukovyčius. Per posėdį pasiekti keli susitarimai, konkrečiai – dėl dujų kainos sumažinimo Ukrainai iki 268,5 dolerio (672 Lt) už 1 000 kubinių metrų, taip pat Rusijos įsigijimo Ukrainos vyriausybinių vertybinių popierių už 15 mlrd. dolerių (37,5 mlrd. Lt). Kijevas patikino Lietuvą, kad nepasirašys suartėjimui su ES trukdančių susitarimų Prieš minėto komiteto posėdį Ukrainos valdžia patikino Lietuvos URM vadovą, kad nepasirašinės su Rusija susitarimų, trukdančių suartėti su ES. Taip teigė Linas Linkevičius žurnalistams. „Buvau Kijeve prieš jų vykimą į Maskvą. Man aiškiai pasakė, kad nė vienas iš 14 susitarimų neprieštaraus įstojimo į ES procesui. Paklausiau konkrečiau, kad sklandė gandai dėl galimo išėjimo iš Europos energetinės bendrovės, kas sutrukdytų prisijungimui, atsakymas buvo „ne“, – sakė L. Linkevičius.

Ukraina išvengė bankroto ir socialinės griūties dėl „istorinės“ sutarties su Rusija, pagal kurią Maskva įsigis Ukrainos obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių ir sumažins dujų kainas, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas. „Kas būtų laukę Ukrainos (be šios sutarties)? Atsakymas aiškus: bankrotas ir socialinė griūtis“, – M.Azarovas sakė parlamentui. „Tai būtų naujametinė dovanėlė Ukrainos žmonėms“, – ironiškai pridūrė jis. Jis gyrė antradienio „istorinę sutartį“ tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Viktoro Janukovyčiaus kaip vienintelę išeitį ekonomikos krizės apimtai šaliai. „Prezidentas pasiekė susitarimą nepaprastai palankiomis sąlygomis dėl Ukrainos ekonomikos kreditavimo, leidžiančio vykdyti didelio masto ekonomikos modernizacijos planus“, – pažymėjo M.Azarovas. M.Azarovas sakė, kad Ukraina jokiu būdu negalėjo pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nes Kijevui būtų tekę sutikti su nepriimtinai griežtomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sąlygomis vykdyti ekonomikos reformas. Jis taip pat smerkė sutartį dėl Rusijos dujų pardavimo Ukrainai, kurią 2009 metais pasirašė tuometė premjerė Julija Tymošenko, vėliau nuteista kalėti už tą žingsnį. „Prezidentas užbaigė tą šalies nacionalinių interesų išdavystės istoriją, (susijusią su) tomis pačiomis jėgomis, kurios kursto nestabilumą šiandien, – pažymėjo premjeras. – Susitarimai, kurie buvo pasirašyti (Maskvoje), suteikia geras perspektyvas Ukrainos ekonomikai. Šiandien niekas nebekelia grėsmės Ukrainos ekonomikos ir finansų stabilumui.“ Tuo tarpu demonstrantams, kurie tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės

Tuo tarpu demonstrantams, kurie tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, protestuodami dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti sutarties su ES, M.Azarovas paskelbė aiškų perspėjimą. Vyriausybė dabar „niekam neleis destabilizuoti“ padėties šalyje, perspėjo jis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pranešė, kad ketina  už 15 mlrd. JAV dolerių iš Nacionalinio gerbūvio fondo įsigyti Ukrainos vyriausybės vertybinių popierių ir gerokai sumažinti Kijevui Rusijos dujų importo kainas, siekdamas palaikyti su sunkumais susiduriantį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kurio sprendimas nepasirašyti svarbios sutarties su Europos Sąjunga sukėlė milžiniškus protestus šalyje. Rusija taip pat sutiko panaikinti prekybos barjerus, kuriuos sukūrė metų pradžioje, kai atrodė, kad Kijevas ruošiasi pasirašyti istorinę asociacijos sutartį su Briuseliu, kuri būtų pirmą kartą jį išplėšusi iš Maskvos orbitos. Rusijos pagalba gali padėti Kijevui atitolinti artėjančią finansų krizę ir galimą nemokumą, nuo praėjusių metų pirmojo pusmečio dėl recesijos nepaliaujamai smunkant šalies ekonomikai. V.Putinas pranešė, kad Rusija investuos į Ukrainos vyriausybės vertybinius popierius dalį savo Nacionalinio gerbūvio fondo rezervų – 15 mlrd. JAV dolerių. “Atsižvelgiant į Ukrainos ekonominius sunkumus, kurie didele dalimi yra susiję su pasauline finansų ir ekonomikos krize, siekiant paremti Ukrainos vyriausybės biudžetą, Rusija priėmė sprendimą investuoti dalį savo rezervų iš Nacionalinio gerbūvio fondo – 15 mlrd. JAV dolerių – į Ukrainos vyriausybės vertybinius popierius”, – pareiškė V.Putinas. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Maskva investuos 15 mlrd. JAV dolerių į Ukrainos euroobligacijas, kurias Kijevas planuoja išleisti vėliau.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/is-rusijos-kaltinimu-lavina-europai.d?id=63560704